PATVIRTINTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2013 m. spalio 31 d.

sprendimu Nr. T-231

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Alytaus sporto ir rekreacijos centras (toliau – viešoji įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą sporto, kultūros, socialinę, mokslo, švietimo, poilsio ir pramogų organizavimo veiklą ir viešai tenkinant šių sričių paslaugas visuomenės nariams. 2. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei poįstatyminiais aktais ir šiais įstatais. 3. Viešoji įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį,

finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose. 4. Viešosios įstaigos steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba, kurios adresas: Rotušės a. 4, LT–62504 Alytus, kodas 188640271. 5. Viešosios įstaigos buveinė – Alytaus m. sav., Alytaus m. Naujoji g. 52. 6. Viešoji įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Viešoji įstaiga neatsako pagal dalininkų prievoles, o dalininkai neatsako pagal viešosios įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose arba įstatuose numatytus atvejus. 7. Viešosios įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. 8. Viešosios įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

II. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

9. Pagrindinis viešosios įstaigos veiklos tikslas – per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, sporto mokslo bei medicinos specialistų parengtomis ir praktikoje patvirtintomis priemonėmis rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti šaliai bei Alytaus miestui įvairaus rango varžybose: Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos čempionatuose ir šalies čempionatuose, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose bei teikti sporto bei rekreacijos paslaugas Alytaus miesto visuomenei. 10. Viešosios įstaigos veiklos sritys: 10.1. sudaryti sąlygas miesto gyventojams užsiimti kūno kultūra ir sportu bei teikti miesto visuomenei kokybiškas sporto ir rekreacijos paslaugas; 10.2. per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, sporto mokslų bei medicinos specialistų parengtomis bei praktikoje patvirtintomis priemonėmis rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti šaliai ir miestui įvairaus rango varžybose; 10.3. rengti ilgalaikes didelio meistriškumo sportininkų ugdymo programas (olimpiniam ciklui, pasaulio, Europos ir šalies čempionatams) visoms tarptautinio olimpinio komiteto pripažystamoms sporto šakoms; 10.4. padėti ugdyti ir lavinti sveiką asmenybę; 10.5. puoselėti dvasines, psichines ir fizines žmogaus galias; 10.6. diegti visą gyvenimą išliekantį pomėgį ir poreikį sportuoti; 10.7. ieškoti talentingų sportininkų; 10.8. rengti sportininkus miesto, apskrities ir šalies įvairių sporto šakų rinktinėms; 10.9. teikti mokymo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms metodinę ir organizacinę paramą kūno kultūros ir sporto klausimais; 10.10. auklėti ir skatinti vaikus ir jaunimą būti gerais, dorais ir sąžiningais savo šalies patriotais bei piliečiais; 10.11. teikti visuomenei kokybiškas sporto ir rekreacijos paslaugas; 10.12. organizuoti sporto renginius, šventes, festivalius, sporto seminarus; 10.13. rengti ir teikti projektus Europos Sąjungos programų ir struktūrinių fondų lėšoms gauti; 10.14. organizuoti įvairias sporto stovyklas. 10.15. teikti pagalbą vaikams ir jaunimui formuojant vertybių sistemą, plečiant turiningo laisvalaikio pasiūlą: 10.16. sudaryti sąlygas vaikams ir jaunimui linksmintis, pramogauti suteikiant ugdomąjį turinį; 10.17. ugdyti jaunąją kartą kaip savarankiškas, kūribingas asmenybes, tautos kultūros perėmėjus ir tęsėjus; 10.18. tenkinti saviraiškos poreikį, pažintinius interesus, plėtoti gebėjimus; 10.19. padėti jaunuomenei atsiskleisti kultūrinėje ir socialinėje erdvėje, padėti atrasti vietą modernėjančiame ir virtualiame pasaulyje; 10.20. ugdyti pagarbą ir toleranciją tautinėms mažumoms, demokratšką požiūrį į įsitikinimų, gyvenimo būdų, pasaulėžiūrų įvairovę; 10.21. padėti specialių poreikių jaunimui adaptuotis visuomenėje per neformaliojo švietimo veiklą. 10.22. ugdyti atvirą Europai ir pasauliui jaunuomenę, gebančią orientuotis liberalioje ir plačioje vertybių skalėje: 10.23. ugdyti jaunimo motyvacijų formavimą, socialinį aktyvumą; 10.24. sudaryti įvairias ir patrauklias galimybes vaikams, jaunimui ir suaugusiems aktyviai ir įdomiai praleisti laisvalaikį pasirenkant taurias pramogas, formuoti pramogų kultūrą; 10.25. ugdyti sveikos gyvensenos poreikį, gerinti sveikatą, lavinti fizinį kūno grožį; 10.26. siekti viešosios įstaigos mokytojų tolerancijos, iniciatyvos ir pedagoginės etikos adekvatumo; 11. Pagrindinės viešosios įstaigos veiklos sritys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra: 11.1. Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla (EVRK 90.0). 11.2. Pramogų ir poilsio organizavimo veikla (EVRK 93.2). 11.3. Kitas mokymas (EVRK 85.5). 11.4. Švietimui būdingų paslaugų veikla (EVRK 85.6). 11.5. Reklama (EVRK 73.1). 11.6. Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla (EVRK 62.0). 11.7. Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba (EVRK 59.2). 11.8. Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla (EVRK 58.1). 11.9. Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (EVRK 55.2). 11.10. Mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse (EVRK 47.9). 11.11. Kultūros ir poilsio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (EVRK 47.6). 11.12. Nuosavo arba nuomojamo turto

nuoma ir ekspoatavimas (EVRK 68.2). 12. Įstatymų nustatytais atvejais viešoji įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Viešoji įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos. 13. Viešosios įstaigos sportininkų treniruočių bei užsiėmimų procesą, jų organizavimą, laiką, tvarką ir sąlygas nustato viešosios įstaigos vadovo patvirtintas treniruočių ir užsiėmimų organizavimo darbo reglamentas.

III. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

14. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šiuose įstatuose numatyta tvarka yra perdavę viešajai įstaigai įnašą, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra viešosios įstaigos dalininkai. 15. Viešosios įstaigos steigėjas ir vienintelis dalininkas yra Alytaus miesto savivaldybės taryba kurios adresas: Rotušės a. 4, LT–62504 Alytus, Kodas 188640271. Šių įstatų nuostatos, kurios taikomos dalininkams, yra taikomos ir savininkui. 16. Viešosios įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi viešosios įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. 17. Jeigu dalininkas papildomai perduoda viešajai įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai viešosios įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, ji neturi teisės perleisti dalininko teisių kitiems asmenims. 18. Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą; kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams, kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją bei kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises. 19. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 20. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju viešosios įstaigos dalininku, pateikia viešosios įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti viešosios įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, nustatyta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas viešosios įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą. 21. Viešosios įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti viešosios įstaigos dalininku prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, viešosios įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalinikų. 22. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa viešosios įstaigos dalininku tik perdavus viešajai įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą ir įregistravus jį viešosios įstaigos dokumentuose. 23. Apie savo sprendimą perleisti viešosios įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti viešosios įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teisias, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą viešosios įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai. 24. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa viešosios įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo viešosios įstaigos dokumentuose dienos. Viešosios įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorįpatvirtinantį dokumentą, per 3 darbo dienas turi pasirašyti įnašo perdavimo – priėmimo aktą ir atlikti naujo dalininko registravimą. 25. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas viešosios įstaigos dalininkas, viešosios įstaigos vadovas per 5 dienas raštu turi informuoti viešosios įstaigos dalininkus. 26. Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais

įnašais. Papildomas įnašas viešajai įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. 27. Dalininkų įnašai viešajai įstaigai perduodami tokia tvarka: 27.1. pinigai įnešami į viešosios įstaigos sąskaitą; 27.2. turtas viešajai įstaigai perduodamas surašant turto perdavimo – priėmimo aktą. 28. Turto perdavimo – priėmimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir viešosios įstaigos vadovas. Perduodant turtą, viešajai įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas asmens, pretenduojančio tapti dalininku, lėšomis.

IV. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

29. Viešosios įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas viešosios įstaigos direktorius (toliau – vadovas). 30. Viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys viešosios įstaigos dalininkais. Jei visų dalininkų įnašų dydžiai lygūs, tai kiekvienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Jei dalininkų įnašų dydžiai skirtingi, tai mažiausios vertės dalininko įnašas suteikia dalininkui vieną balsą, o kitų dalininkų balsai apskaičiuojami, jų įnašo vertę dalinant iš mažiausios vertės dalininko įnašo. 31. Visuotinis dalininkų susirinkimas: 31.1. keičia ir papildo viešosios įstaigos įstatus; 31.2. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus; 31.3. tvirtina etatus ir darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo taisykles; 31.4. skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja jo viešąjį konkursą, jo darbo sutarties sąlygas; 31.5. tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 31.6. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie viešosios įstaigos veiklą; 31.7. priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo; 31.8. priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo; 31.9. priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą; 31.10. priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą; 31.11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas; 31.12. nustato viešosios įstaigos veiklos vertinimo kriterijus; 31.13. nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tverką; 31.14. priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę; 31.15. priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo; 31.16. priima sprendimą dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve; 31.17. priima sprendimą steigti viešosios įstaigos filialus ir atstovybes bei nutraukti jų veiklą; 31.18. nustato pareigybių, į kurias darbuotojai priima konkurso būdu, sąrašą bei tvirtina tokio konkurso organizavimo taisykles, kvalifikacinius reikalavimus pretendentams; 31.19. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose bei šiuose įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. 32. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų dauguma, išskyrus 31.8 – 31.10 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. 33. Viešosios įstaigos vadovas gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys. 34. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako viešosios įstaigos vadovas. Viešosios įstaigos vadovas ne vėliaus kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą nacionaliniame laikraštyje ar Vyriausybės nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba raštu kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susitikimo protokolo. 35. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti viešosios įstaigos metinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. 36. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas ar vadovas. 37. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, priimti sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pateikta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. 38. Viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius su įstaigos direktoriumi pasirašo darbo sutartį, ją keičia ir nutraukia, tvirtina direktoriaus pareiginius nuostatus, pasirašo įsakymus dėl direktoriaus komandiruočių, skatina įstaigos direktorių už darbo rezultatus, nesant įstaigos direktoriaus, laikinai paveda kitam asmeniui atlikti jo funkcijas. 39. Viešosios įstaigos vadovas yra vienasmenis viešosios įstaigos valdymo organas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, skiria nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas. Apie viešosios įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registrui. 40. Viešosios įstaigos vadovu gali būti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus. Viešosios įstaigos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos darbo ginčai nagrinėjami teisme. Viešosios įstaigos vadovas gali suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam paskirtos, vykdyti. 41. Viešosios įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais. 42. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius reikšmės viešosios įstaigos veiklai, dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuse. Viešosios įstaigos vadovui negalint atlikti savo pareigų, jo funkcijas atlieka viešosios įstaigos vadovo įsakymu paskirtas pavaduotojas arba tai numatoma pavaduotojo pareiginiuose nuostatuose. 43. Viešosios įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama: 43.1. organizuoti viešosios įstaigos veiklą; 43.2. teikti viešosios įstaigos veiklos ataskaitas, kuriose būtų vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis; 43.3. sušaukti visuotinius dalininkų susirinkimus; 43.4. įgyvendinti visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus; 43.5. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose; 43.6.

užtikrinti viešosios įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą; 43.7. nustatyti viešosios įstaigos struktūrą, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas; 43.8. tvirtinti viešosios įstaigos vidaus darbo taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, kitus vidaus teisės aktus; 43.9. tvirtinti sportininkų treniruočių ir užsiėmimų organizavimo darbo reglamentą; 43.10. sukurti ir prižiūrėti viešosios įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas; 43.11. atstovauti viešajai įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo institucijose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

V. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

44. Iniciatyvos teisę keisti viešosios įstaigos įstatus turi viešosios įstaigos vadovas ir dalininkai. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. 45. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

VI. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

46. Viešoji įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Viešosios įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas. 47. Filialas yra struktūrinis viešosios įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį viešosios įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti viešosios įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus

viešosios įstaigos vardu. 48. Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios įstaigos filialas ar atstovybė veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. 49. Viešosios įstaigos filialui ar atstovybei vadovauja direktorius. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu viešosios įstaigos vardu sudaro ir nutraukia viešosios įstaigos vadovas. 50. Filialas ir atstovybė gali turėti subąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas viešosios įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje. 51. Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

VII. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

52. Viešosios įstaigos lėšų šaltiniai: 52.1. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai patvirtintoms programoms finansuoti; 52.2. valstybės ir savivaldybių fondų lėšos, skirtos švietimo programoms finansuoti; 52.3. valstybės investicinių programų lėšos; 52.4. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai; 52.5. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus; 52.6. lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą; 52.7. skolintos lėšos; 52.8. pajamos už parduotą ar išnuomotą viešosios įstaigos turtą; 52.9. viešosios įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija); 52.10. kitos teisėtai įgytos lėšos. 53. Viešosios įstaigos nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, valstybės investicijų programų. 54. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, viešoji įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu, įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos viešosios įstaigos lėšų sąskaitoje. 55. Viešosios įstaigos lėšos skirstomos tokia tvarka: 55.1. viešosios įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams įgyvendinti; 55.2. įstatymų nustatytiems biudžeto

mokesčiams; 55.3. viešosios įstaigos personalo kvalifikacijai kelti; 55.4. naujoms mokymo priemonėms įsigyti ir diegti; 55.5. patalpoms, įrenginiams ir inventoriui remontuoti; 55.6. viešosios įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms; 55.7. darbuotojų skatinimui ir materialinei pagalbai nelaimės atveju. 56. Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstatuose numatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti. 57. Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams. 58. Viešosios įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

VIII. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS

59. Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: 59.1. dalininkų kapitalas; 59.2. pelnas (nuostolis); 59.3. perkainojimo rezervas; 59.4. kiti rezervai; 59.5. negrąžintinai gautos lėšos; 59.6. kitos lėšos. 60. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas meterialusis ir nematerialusis turtas. 61. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais.

IX. DOKUMENTŲ IR INFORMACIJOS APIE VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR VISUOMENEI TVARKA

62. Viešosios įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaita. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu viešoji įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti. 63. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta: 63.1. informacija apie viešosios įstaigos veiklos tikslus ir pobūdį, veiklos tikslų įgyvendinimą ir veiklos rezultatus per finansinius metus, veiklos planus ir prognozes ateinantiems finansiniams metams; 63.2. viešosios įstaigos dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje; 63.3. viešosios įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per

finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius; 63.4. informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą, ilgalaikį turtą per finansinius metus; 63.5. viešosios įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui; 63.6. viešosios įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje. 63.7. viešosios įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms; 63.8. duomenys apie viešosios įstaigos vadovą, įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms viešosios įstaigos vadovo išmokoms; 64. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

X. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

65. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, viešosios įstaigos likvidavimą, pertvarkymą, reorganizavimą bei kitais Civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais skelbiami nacionaliniame laikraštyje ir (ar) Vyriausybės

nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. 66. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo dienotvarkė.

XI. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

67. Viešosios įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos kaip juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Įstaigfa gali būti reorganizuojama Civiliniame kodekse nustatytais jungimo arba skaidymo būdais. 68. Sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priima ir kartu reorganizavimo sąlygas tvirtina bei priima po reorganizavimo veiksenčių viešųjų įstaigų įstatus kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma. Įstatus turi pasirašyti reorganizavimo sąlygose nurodyti asmenys. Šių asmenų parašų tapatumas notariškai netvirtinamas. 69. Sprendimo dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. 70. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos viešosios įstaigos ir jų įstatai ar įregistruojami tęsenčių veiklą viešųjų įstaigų pakeisti įstatai. 71. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat paramos ir labdaros fondą Civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos. 72. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžiatinę įstaiga, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė. 73. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima visuotinis dalininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma. 74. Apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi būti paskelbta viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų nustatyta tvarka nacionaliniame laikraštyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta: 74.1. viešosios įstaigos teisinė forma ir pavadinimas; 74.2. viešosios įstaigos buveinė; 74.3. viešosios įstaigos kodas; 74.4. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą viešąją įstaigą; 74.5. juridinio asmens, į kurį pertvarkoma viešoji įstaiga, teisinė forma; 74.6. pertvarkomos viešosios įstaigos dalininko tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyvių tvarka, sąlygos ir terminai; 74.7. kur ir nuo kada galima susipažinti su veiksiančių po pertvarkymo juridinių asmenų steigimo dokumentais. 75. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. 76. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo veiksiančio po pertvarkymo juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre. 77. Steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo sprendimo dėl viešosios įstaigos pertvarkymo priėmimo. 78. Vienu metu viešoji įstaiga negali būti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma. 79. Viešoji įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma. 80. Visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, privalo paskirti likvidatorių. 81. Jei likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią viešąją įstaigą, ji likviduojama Įmoniį bankroto įstatymo nustatyta tvarka. 82. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos viešosios įstaigos valdymo organai netenka įgaliojimų. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti sušauktas šiuose įstatuose nustatyta tvarka. 83. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali pakeisti likvidatorių ar atšaukti viešosios įstaigos likvidavimą, kai viešoji įstaiga likviduojama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 84. Apie viešosios įstaigos likvidavimą turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų nustatyta tvarka nacionaliniame laikraštyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta visiems viešosios įstaigos kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyta: 84.1. viešosios įstaigos teisinė forma ir pavadinimas; 84.2. viešosios įstaigos buveinė; 84.3. viešosios įstaigos kodas; 84.4. registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą viešąją įstaigą; 84.5. sprendimo likviduoti viešąją įstaigą priėmimo data. 85. Likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė nagali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ar savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ar savivaldybei. 86. Likvidatorius turi viešosios įstaigos vadovo ir kito valdymo organo, jei šis sudaromas, teises ir pareigas. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir viešosios įstaigos vadovui. 87. Viešosios įstaigos likvidatoriui priskiriamos šios pareigos: 87.1. pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ir duomenis apie likvidatorių; 87.2. paskelbti Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją; 87.3. sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios viešosios įstaigos balansą; 87.4. baigti vykdyti viešosios įstaigos prievoles, atsiskaityti su viešosios įstaigos kreditoriais; 87.5. pareikšti reikalavimus viešosios įstaigos skolininkams; 87.6. perduoti likusį viešosios įstaigos turtą Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka; 87.7 sudaryti viešosios įstaigos likvidavimo aktą; 87.8. išregistruoti interneto svetainę, jeigu viešoji įstaiga ją turi ir perduoti dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka; 87.9. pateikti juridinių asmenų registrui viešosios įstaigos likvidavimo aktą bei kitus dokumentus, kurių reikia likviduotai viešajai įstaigai išregistruoti. 88. Priimtas sprendimas dėl viešosios įstaigos likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas dalininkas gavo dalį likviduojamos viešosios įstaigos turto.